stungis

stùngis sm. (1) KBII69, K, LsB300, BzBkV174, LVIII1107, Rtr, Š, FrnW, NdŽ, KŽ 1. Lex61, Q344, CII44, SD110, R, MŽ340,462, Sut, N, L, Š, Mžk, Šlu prastas, senas, neaštrus, bukas peilis: Su tokiu stùngiu nieko nenupjausi DŽ. Stungį užlamždinu R310, MŽ416. Tik dyvai žiūrėt, kaip moters dilina stùngius K.Donel. Bulves skust gali i su tum stùngiu Erž. Ką tu nupjausi su tum stùngiu Vdk. Stungùtis K; N. ^ Tokiam arklį įdavęs, ir stungį įduok MŽ. ║ Ob, Rk medkotis peilis (ppr. duonai riekti): Medkotis peilis vadinas stùngis J. Paėmus stùngį, nugrandyk lapus Šd. ║ Q466 batsiuvio peilis. ║ BŽ569 įrankis kailiams kaišti, kaišena, kaištuvas. 2. DŽ¹, NmŽ, Rs, Vdk, Up, Trg peilio pjaunamoji dalis, geležtė: Sudilęs peilis, vien stùngis Vg. Čia aštrus peilis, jo stungis iš gero plieno Gr. Koks čia tavo peilis, kad jau stùngis išklibęs Žgč. 3. kotas: [Plaktuvės] nutvėrimui drūtokas parankus stungis MitV614.